aš prasidedu kai išeini
kai užsiveria priekiemio durys
apšerkšnyjusiam varno vyzdy
saugau pėdas takuos sugulusias

aš esu, kol keliai ir takai
tavo žvilgsnį užvaldo ir kviečia
suokiu volunge lietų tankmėj
ir krečiu gerą lemtį nuo liepų

palieku kai grįžti į namus
kai Pagirniui pieno nulieji
mano žodis dera miškuos
mano akys atsiliepia vėjais