Aš smiltelė šiame gyvenime,
kuris mėto mane į šalis.
Prasijojusi džiugesį, nerimą,
ji man rodo savuosius dantis.

Taip įskaudina ir nepaleidžia.
Duoda viltį ir šansą man.
Ir myluoja mane, ir žeidžia,
kviečia rojun ir pragaran.

Suviliota, randais padabinta,
imu vertinti viską kitaip.
Pasiimsiu likimo kas skirta,
pasakysiu jai ačiū už tai.