Ištiško rytas ant pagalvės
Kiaušinio trynio spalvomis.
Man taip sunku pakelti galvą...
Bet žadintuvas lyg vinis

Įsmigęs smegenų kampučiuos
Su skausmu išveja sapnus.
Tironas tikras, tikras dučė.
Gerai, keliuosi jau... Einu.

Ne. Pagulėsiu dar truputį.
Minutę vieną – tiek pakaks.
Neriu į juodą minkštą putą...
Bet laikrodis vinim – bakst, bakst...

Apmovei tu mane, melagi.
Minutė? Baigėsi taip greit?
Gal Kinijoje laikas lekia –
Čia Lietuva – jis turi eit.

Tad gauni delnu per kepurę.
Tyli? Palaima – vėl neriu...
Pašoku. Laiką pasižiūriu –
O, Dieve, kiek gi aš guliu!

Jaučiu, kad bosas dantį griežia –
Pavėlavau... Ir ką daryt?
Tave tikrai į šiukšlių dėžę
Išmesiu ryt arba poryt...
................................................

Ištiško rytas ant pagalvės
Kiaušinio trynio spalvomis.
Sapnuoju: nueinu į kalvę,
Kalu vinis, vinis, vinis...