mikroskopiniai bučiniai

kol nubusti nespėjai

virš tavojo ir manojo miestų

kol dar laukia

priešaušrio metą

visi traukiniai

kol bėgiai

lėtai nusižiovauja

ultragarsas

kai negirdi

bet kaulai pajunta

sveikinuos

nebetolstu

artėju

tamsa susijuosus

priešaušrio metą

į tavo

ir mano

miestą

rasos atsigerti

tiesiai nuo odos

kol nenubudo

nepasipiktino

snauduliu

grįžtu