15.

Ant krašto debesies mėnulis supas,
Bet aš su nemiga ir vėl kovoju:
Ant mano stalo - mielas atvirukas,
Kurį jaunystėj man padovanojai.

Ir plūsta nerimas, tarytum rūkas,
Man noris vardą tavąjį kartoti...
Kodėl man ilgesingos mintys sukas,
Gal šitoks mano ilgesys ligotas?

Vartau vėl nuotraukas ir akys švyti -
Taip gera nors jose tave matyti.
Akimis glostau veidą, širdžiai mielą...

Kol ilgesiu dar spindi mano akys,
Ateik, iš anksto nieko nepasakęs -
Tuomet nustos blaškytis mano siela.