Kai gyvenu – žaidžiu,
Žaidžiu, kai gyvenu.
Lyg akrobatė aš
Ant lyno balansuoju.
Drovumą prarandu
Ir minutes skaičiuoju,
Kada be įvaizdžio
Ir grimo,
Be rūpestingai
Nupaišyto veido,
Galėčiau susisupti
Į apsiaustą
Ir pamatyt akis,
Kurios man
Nemeluoja.
Nes scenos
Vaidmenys –
Tiktai blankus
Šešėlis tų
Vaidmenų, kuriuos
Taip talentingai
Jūs gyvenime
Vaidinat:
Tik vieną kaukę
Numetėt – kita
Ant veido
Užtraukta,
Nes skauda
Būt nuogam:
Be kaukės
Ir be grimo...