Ten, kur dangus raudos,
Kur žmonos su sielvartu pabus.
Kur vyrai nebegrįš jau į namus,
Kai vaikai melsis už visus.

Netikėsim, kad tai pradžia,
Kad kas blogiausia - ateityje.
Gyvybes mes skaičiuosime,
Kaip smilteles laikrodyje.

Milijonai prarastų svajų,
Milijardai nenugyventų dienų.
O mes parkritę verksim,
Ir vėl tikėjimą širdin įsileisim...