Niekada nesupratau pesimistų, sakančių: \"Esu ne pesimistas. Aš esu realistas\".
Visada ieškau blogų dalykų gerųjų pusių, visada stengdavausi minusiuose ieškoti pliusų. Aš vis dažniau pakliūdavau į neaiškias ir nesuprantamas situacijas, bėgdavau nuo problemų ir stengdavausi jas užmiršti. Visada ieškojau teisybės ir ją rasdavau.
Aš tikiu, kad po saulės lietaus, nutvieskia margaspalvė vaivorykštė arba kad žvaigždės tai- MES.
Aš kiekvieną dieną vis atrandu kažko naujo ir tada abejoju ar iš vis tikiu geru gyvenimu. Ar po lietaus tikrai nušvis saulė?
Ir paskutiniu metu atradau kažką įdomaus- Šokiai. Ne, tai ne paprastas dalykas. Kiekviena akimirka tampa tokia maloninga. Ir šokdama atviroj salėj pamiršti viską, įsijauti į šokį. Nes šokdama gali išlieti visas emocijas.... Išlieti pyktį. Ir niekas to nesupras. Tu šoksi... Šoksi tol kol pajusi nuovargį. Ką reiškia atiduoti visą save tam, ką tu dievini, ką reiškia išsekti taip, kad tik padėjus galvą ant pagalvės protas iš karto atsijungtų, ką reiškia šokti ne tik realybėje, bet ir sapnuose.