Tamsią naktį,kai aš pravirkau,
Likimas pavargęs rymojo,
Gyvenimo mano nelaimino jis,
Keliauki...keliauk...pakartojo.
Einu be takelio... ir nežinau,
kur mano tikrasis kelias...?
Pavėjui skrendu,kaip lapas rudens,
Pavasario neregėjau.
Likimas užmiršo ...nelaimino jis,
Nė manojo ryto ,nė vakaro...
Praradusi viltį - maldą siunčiau,
Dėja jis jos negirdėjo.
Daugiau neprašysiu...ir aš pavargau,
Gyvenimo siūlas plonėja,
Kai jis nutrūks...
Ačiū Dangau,
Likimas manęs pagailėjo.