(sonetų vainikas)
8.
Gal šitoks mano ilgesys ligotas,
Bet neišmokau nuo jo apsiginti:
Nei tokio stalčiaus nėra, nei komodos,
Kur būčiau jį galėjus užrakinti.
Ir tik apčiuopiami daiktai sudėti,
Į stalčius, su rakinamom spynelėm.
Pritaikius raktą, radau netikėtai
Džiovintą gėlę, paslėptą knygelėj.
Žinau, ji dovanota, bet - ne tavo,
Dar pamenu, iš kur ji atkeliavo...
Ir kitą stalčių skubu pradaryti.
Tai, ką randu, nėra man netikėta -
Seni laiškai ir nuotraukos užslėptos...
Vartau vėl nuotraukas ir akys švyti.