(sonetų vainikas)

8.

Gal šitoks mano ilgesys ligotas,
Bet neišmokau nuo jo apsiginti:
Nei tokio stalčiaus nėra, nei komodos,
Kur būčiau jį galėjus užrakinti.

Ir tik apčiuopiami daiktai sudėti,
Į stalčius, su rakinamom spynelėm.
Pritaikius raktą, radau netikėtai
Džiovintą gėlę, paslėptą knygelėj.

Žinau, ji dovanota, bet - ne tavo,
Dar pamenu, iš kur ji atkeliavo...
Ir kitą stalčių skubu pradaryti.

Tai, ką randu, nėra man netikėta -
Seni laiškai ir nuotraukos užslėptos...
Vartau vėl nuotraukas ir akys švyti.
Eiliuotoja