Kai šaltą žiemą, apšerkšnijusį langą praversi,
Ir žaliojo šilo dangun tu pažvelgsi,
Akis tu pramerki plačiau ir išvysi,
Kaip dega, alsuoja manoji ugnis.

Kai gimtojo namo slenkstį peržengsi
Kai tvorą užversi savojo kiemo
Ir audringoj pūgoj svaidoma, mėtoma
Tu liksi gyva beribiam danguj.

Priminki tu žodį mano ištartą,
Tas žodis tave sutvarkys, palaikys
Ir joks vėjas tavęs neišartų,
Jei žemėj tu būtum tik gležnas drūgys.