aš basomis į tėviškę grįžtu
ir padai akmenis bučiuoja pasiilgę

nuogi subridę į rugių laukus
išeina lygią mėnesienos brydę..

aš naktimis į vandenį degu
apjuosus atminčia žalius dirvonus

suartus rytmetį kol netvanku
į plaukiojančius vasarojus

atsigulu atolų glėbyje
tarsi į glėbį motinos įkritus

tokia tikra, tokia gyva
kol pro akis rasoja rytas...