Keistai atrodo saulėje sušalęs,
Per žiedlapius praeinantis kaip sniegą -
Ne kojas
Ar rankas pavasaryje gelia ,
O šitaip gelia sielą.
Net voverės kažkur pradingę.
Dangus nurudęs ir nykus,
Kad toks netikėlis,
Kad toks tik atmintim gajus
Ir negaliu išeit darbymečiu į dieną.

O prakaite,
Net nežinojau, kaip saldžiai
Tavo sūrumas atmintin sukris.
Iš ten ateina nuospaudos
Ir ant delnų
Laukai arimais sugula,
O dalgis vaikščioja po pievas.