Nususęs vienas šlapias kudlotas
žybsi tik akys paklaikę nuo skausmo ir baimės
gūžiasi glaudžiasi betoninių laiptų melsvam šešėly
su lūžusia koja tyliai nebyliai tik sau
raudoja ir skundžiasi dangui dėl meilės nemeilės
ir ne vien jos

Kad nereikalingas toks šlapias ir vienas  
nususęs tik šuo gal senas apakęs ir kurčias
tik ne mylimo išdavystei.