Laukiau taip ilgai, kad rodės, esu čia nupieštas... [V. Šimkus]

Sugẽlta vakaro paukščių
ir kartais sergu ramuma
kai Viešpatys liepia tylėti
vos tik prasiveria lūpos žmogaus
ir skelbia mistišką negalią savo
desperatišką šauksmą kartų
nes tylėti atrodo gėdinga
o vienumet kažkaip ir kraupu
kada mintį gerklėj tau užspaudžia
pažinimas skaudžiausias visų:

kiek sykių atsikartota
čia buvo manęs,
vis dėlto?..