Tragiškame danguje baikščiai suspindo žaibas/. Gulbė kovojo, mirties užgnaiužta... Dievo balsas: toks užmirštas, goslus - jo negirdi niekas... Paryčiui nurimo vėjas, beliko tuštuma, ne žodžių atskleista. Vien mėnuo, senas idiotas, žiovavo nuobodžiai.
Kasdienė laimė - neturinti prasmės, tokia subuitinta. Tokie atžmogiai miesčionys; jie mano, kad laimė - materiali. \"Geltonas purvas\" juos taip išmokė. Jiem taip stinga valios siekti idealo...
Laimės net nėra !!! Ji tik išgalvota, kad svajonės turėtų inspiraciją. Pasąmonės kloduode palieku viską, kaip yra. Juk kažkuo tikėti verta./., kad veržtumeisi.
Laimė - vienintelė esybė, kuri gali valdyti net ir neegzistuodama. tokia žmogaus [būties] prasmė - pilnatvės siekis. Deja...
                     Svajoti nedraudžia.
Laimė - abstraktus dalykas, neapibūdinamas materialiais epitetais;