Skausmo nualinta motinos širdis,
Meldžia ramybės ir tvirtybės,
Išvargusi nuo baisios kasdienybės,
Atidavusi brangiausias vertybes.

Ji žino, kad savų vaikų nematys,
Kad liks viena ir nežinia ką darys,
Apgaulės pinklėmis kitų įnaršyta,
Verks motinos širdis neprašyta.

Tokią sunkią dalią tenka jai nešti,
Jos širdis nepajėgia suprasti,
Ką daryti, kaip toliau išlaikyti,
Skausmo akmenį spaudžiantį širdį.

Apsigaubusi naktį gaubtu,
Ji užmigo amžinu miegu,
Nes jos širdį užmigdė vargai,
Melo pinklės ir ilgesio laikai.