Ašaros...
               Nebedalinsiu jų aš niekam,
               Tai deimantai išgryninti širdies,
               Tik liūdna pagaliau suprasti,
               Gyvenime neturi jie vertės.
               Susupsiu jas į ryto aušrą
               Ir leisiu sublizgėt tik naktyje,
               O brėkštant rytui gal papuošiu,
               Pražydusį svajonės žiedą...
               Išsaugotą vienatvės tyloje.