Kai sutemoje išnyksta tavo akys,
Kai tyla lūpas tvirtai suklijuoja,
Paskęstu vienatvėj kaip vilkas,
Uodžiu tik mirtimi dvokiantį orą.

Kai ašara skruostu nubėga,
Nežinau - džiaugsmo ar apmaudo,
Kai nežinau kodėl, bet kvėpuoju -
Laikas atėjo, laikas prabėgo..

Kai pilkas palieki, gal juodas,
Kai nuskandint save tuštumoje geidi,
Užsidedi prieš žmones linksmą kaukę
Ir su neapykanta gyvenimą žaidi.