Tylėjau susigūžus: skausme...
Tylėjau: netikėjime susupus gūžtą,
Baimės rūbo trapume
Drąsos pritrūko.
Bet...kaip būna pradžia -
Taip ateina ir pabaiga...
Ledonešiu plyšo pančiai...
Vyturio varpai kvietė
Tikėjimo mišioms...
Netrenkė perkūnu, bet tyliai
Kalbino,  nakties glėby pabuvus,
Sulig saulėgrįža prisikentėjus:
Nusišypsoti pumpuru į saulę...
Vėsos rūbus numetus
Žengti visu nuogumu ryžto,
Pasinėrus spindinčio laiko tėkmėj
Prisikelti gyvenimui...ačiū pavasari!