Kaip vagis į svetimus aš langus žiūriu
Ir pavydžiu šilumos namų...
Pasmerkta myriop aš leidžiu savo
Vienišus skausmuos paskendusius metus.
Dar nė karto aš savęs taip netalžiau botagu -
Juk pavydžiu aš ne savo, - svetimos...
Laimės nerastos ar prarastos - o varge!
Juk jokia šviesa lange man neatstos,
Savo meilės - nors skarmalės ir menkos...