Mano norai tavęs prisigėrę,
Mano rankos – tave nusineš.
Ir tegul mudu saulę aptvėrę,
Ir tegul mus likimas numes.

Ir tuomet, kada vieškeliai šviečia,
Išgiedrėja suskilęs dangus –
Juk jauti – mano pirštai paliečia,
Supranti, ar tai tavo žmogus.

Nelytėjau? Ar mudviejų klaidos?
Teka upės – ledais nusineš...

Prieš akis kaip akibrokštas – veidas,
Tavo žvilgsnis lyg duoklę numes...