Neįgalus juoktis,
Verkt ir džiaugtis
Išsiderinęs instrumentas –
Paranojiškas androidas.

Išgrot nebegaliu.

Tarp svetimų minčių
Įsiklausyt sunku.

Pasmerktas
Pamiršt gražiausią –
Įgimtą kalbą,
Apkursti ir apakt.

Ryškios spalvos,
Šaižūs garsai,
Žodžiai lipnūs –
„Turi ir privalai“

Sistema prašo, teigia –
Gyvenimo nėra,
Sizifiškai imk ir duok.
Būk mums naudingas.

Vis nuridena
Ir šypsos giltinės
Ekranuose plačiai.

Apmokėjimo planas „Mama telefonu“
Atsiunčia mylimą balsą:
– Kada bus bakalauras?
Kartoju Jai, vis atsakau:
– Medžiu noriu būti,
  Niekuo daugiau..

Paskęst tarp
Nesipildančių norų,
Piniginių užgaidų menkų?
Užmiršt, kodėl
Šioj Žemėje esu?

O juk gimiau Lietuvoje,
Tarp žaliuojančių
Girių ir miškų.

Gimiau, nes-----

Noriu būti ir numirt
Lietuvišku Žmogum.