Vienatvė – dieviška ugnis,
Kuri išdegina vargingą mano sielą.
Nerimstančiai esybei ramybės valanda
Apmąstymų pilnatvę atnašauja.
Tyloj vienatvės akys sminga lig širdies
Ir atsako kasdienio laukia –
Ką gero žmogui padarei?
Ir skaidula kiekviena pajunti
Apvaizdos visaregę akį
Ir amžinąjį klausimą:
Ecce homo?..