Keliu-viršūnėm-keliu,
nušoktais Driadžių pėdom,
gabenau aš marmurinę širdį.
Paguldžiau į spaliais klotą,
giesme aidinčią krūtinę...
Keliu-viršūnėm-keliu
ėjau aš nešdama tas dienas
ir nuklydau
pametus akmeninę ją
gyvenimo šlaituos.