Jei blogai, nepaguos tavęs niekas
Ir užuojautos tu neieškoki,
Net bičiuliai pamiršę pabėga,
O jei lieka - paguosti nemoka.

Atsitverki tylėjimo siena
Ir pasauliui nei žodžio netarki.
Kai užmigs sutema ant blakstienų,
Savo liūdesį vienas ištverki.

O kai jau negalėsi kentėti,
Ir išseks tavo žmogiškos jėgos,
Tu į Viešpatį žvilgsnį nukreipki,
Juk Viltis visada pasilieka.