Išeinu ir man visko taip gaila.
Net suplyšusios knygos senos.
Paskaitysiu ją dar truputėlį,
gal sugrįšiu vaikystėn sapnuos...

bet vis sukas ir sukas rodyklės
ir nelaukia manęs nei dienos,
o pašėlę laikrodžiai šaukia:
Iškeliaus, nebegrįš niekados.

Apkabinsiu suplyšusią lėlę,
bet ir ji nebgirdės jau manęs
pamiluosiu ją dar valanėlę,
juk mes buvome draugės kadais.

Išeinu, pasiilgti jau spėjau
mielo žvilgsnio ar šypsnio švelnaus,
ar galiu dar pabūt valandėlę?
Aš nenoriu taip greitai suaugt...