Amžinos ramybės išsiilgus mano siela,
   Aš- belaisvis amžino sapno šurmuly,
   Ramybė migdo naktį, o naktis tylą,
   ...skendi skaistumo slėniai užlieti...



   Amžino poilsio reikalaujanti mano dvasia,
   Vaitoja- girdžiu, blaškosi- jaučiu, aš su ja,
   Altorių šešėliuos gęsta nykiai žvakių liepsna,
   Ropoja dangumi saulės ištroškusi šviesa...



                     byra begalybė
                 mano fizinė pilnatvė
                    it smėlis iš delnų...



   Vilkolakių giesmėse skęstanti pilnatis,
   Šviesa, gaivinanti ramybę, mano dvasią-
   išsiilgusią amžinybės, rojaus gaivos;
   ...aidi...šaukia...aidi...šaukia...


           nerimo perkūnas, nerimstu ir aš,
                  lyjančių snaigių alėjoj
                          džiaugias
                  fizinė pilnatvė tampa
             erdve, ramybės oaze, nieku-
                          ATGAIVA