žemė

Jie keliaudavo manimi net rudenį.
Ieškodami motery motinos.
Glausdami pavargusias galvas prie delnų.
Pavargę alsuoti.

Jų oda, sudiržus nuo darbo,
Mano kvapą ir skonį įgydavo.
Mėlynakį atvėsusį vakarą
pasiilgę tamsos nubaidydavo.

Jie skaičiuodavo kaimus ir valandas.
Eidami mano stingstančiom venom.
Plaukuose nešdami išgyvenimus -
Savo duona kvepiančią dieną.
anamcara