Žmogus
Liepsnos pragaro
Laižo padus,
Bet žydrynė dangaus
Vis dar kviečia.
Pasimetęs,
Dvilypis žmogus,
Jo žvaigždė
Jau seniai nebešviečia.
Nepakyla,
Nors moja sparnais,
Kojos sunkios,
Kaip švino pripiltos.
Svajos virsta
Staiga pelenais
Ir sugriūva
Tikėjimo tiltas...