Nedrąsiai saulė akį merkia,
sniego kupras pamažu kaso,
rytais pro rūką apsiblausus,
spinduliais stiklus nudažo.

Dalina šilumą skūpokai,
kačiukai skleidžias palengva,
kai kur jau mažas tulpės žiedas,
staiga nustebina tave.

Plačiai gamta krūtinę veria,
tas oro gurkšnis nuostabus.
Paukštelis dar bijodamas užkimti,
tyliai dainuoja, pavasaris pas mus.