Aš stengiuosi atgimt, pamilt iš naujo
Ir nepalieku vietos tau.
Kas buvo - subyrėjo ir iš naujo
Aš mokausi gyvent - atleisk...
Ir darganoj ir saulėtoj dienoj
Pinu aš pynę,
Kur nėr svajonių ir vilčių:
Kad kada nors iš naujo epizodo
Vėl būsi tu, - ir būsime kartu.
Tu kaip jaunystė basakojė mūsų
Nubėgai parugėm į sutemas naktų
Ir aušros spalvos nenuspalvins vėlei -
Ir būsi tu ir aš kažkur - bet ne kartu...
Tu išėjai ir palikai mane...
Ražienų laukas draskė ne kulnus, o širdį...
Mūs dienos jaunos pasiliko lyg sapne...
Ir niekad nepražys ražiena...