Aikteliu -
Vėl piemenys.
Niekas gražiau nepaguos,
Kaip rytas
Aukštai pasikėlusio
Vyturėlio sparnuos.

Sunku atmerkti akis,
Dar nenušvitus net saulei.
O štai
Tokia praeitis
Vaikšto po sielą
Ir džiaugiasi-
Vėl piemenys
Ryto ankstaus basakojai vaikai,
Toliau nuo žmogaus
Bet - prie gyvulio.
Dieve, padėki ir jiems
Patarnaut.

-Eikš, geltonplauki mažyti,-
Motina sako liūdnai.
-Kur? - klausia vaikas-
-Ganyti.*.

Kai įkritom į aušrą,
Jos rytą
Ir spindulį-
Ligi šiolei vis piemenys
Pradžioje tų,
Kurie po mūsų,
Po mūsų,
Po mūsų...

O, kiek turtų čia būta!
Netikėjau, o motin, stebuklais-
Auksas proto visai nekamuoja-
Baltą žodį
Kaip avį
Po pievą ganau,
Akyse – atminimai.
Ir tikiu,
Ir sakau-
Anas gi, iš raidės eM,
Geriausias piemuo.
----
*Kursyvu pacituotas E.Mieželaitis