Aš vėlei tavo ošime,
Bičiuli mano, šile senas.
Pušų vainikais moji man: eime,
Kur mano nerimas gyvena.

Ir lydi medžių brolija
Į eglių prietemą slėpingą.
Girdžiu, kaip sukas metai rievėje,
Kaip skruzdės po darbų suminga.

Ir stoviu vidury žalių stebuklų krašto.
Klausaus vargonų gausmo sidabrinio.
Ir pinasi į neregėtą raštą
Diena, šilojai ir gimtinė...