tirpsta snaigės ant lūpų
kaip gyvenimo skonis
kaip gyvenimo ūpas
kaip skruostelių raudonis

tirpsta metai kaip snaigės
kaip žvakidėje vaškas
nors gyvenimas baigias
dar ne viskas ne taškas

nesiliaukime žengę
nenuleiskime rankų
lyg tikėtumės šiandien
įsitverti į dangų