šiandien Vilniuje
be sąžinės sninga
Himalajų trupiniais.
žmonės tik vėlės.
bažnyčios
tylėdamos virsta
kalnais.
Trapiai ironiškas
mūsų pavasaris -
virš tavo pečių
tarsi iš popieriaus
mano rankos
tarytum sparnai...
Sniegas beprotis
į plaukus kaip maldos
susivelia aitvarais,
gitaros pravirksta,
o aš nesuspėju
namo uraganais pareit.
Tu mano galvoj ištuštėjęs.
ir mano aky su žara.
o žmonės..
kvaili jie kaip gėlės.
po sniegu žydėt
nevalia.