Tu vėl apie tą patį,
Kad meilės nėr, nėra.
Vėl žodžiai skaudūs liejas,
Vėl skaudini mane.

Tikriausiai tai paguoda.
Lengviau, galbūt. Tiesa?
Vilties man nepalieki
Ir klausi kas yra?

Tekėjo tykiai upės,
Išplauks bangom ledai,
Ateis laukais gegužis,
Širdy paliks speigai.

Po daugel daugel metų,
O gal greičiau ateis,
Tas jausmas, kai suprasi,
Kad buvo ne juokai.

Širdin vienatvė brausis,
Nuobodžiai eisis vakarai,
Norėsis tąsyk būti
Prie laužo ne vienai.