Mergaite ant raudono kalno
Lieknomis kojomis ir palaidais plaukais,
Ar tavo žvilgsnis vis dar gano
Baltus žirgus, šuoliuojančius žydrais laukais?

Ar tavo rankos vis dar tiesias,
Mest laso ant paties greičiausio tarp žirgų?
O gal tiesiog, supratus tiesą,
Atsisakai minties, nes per mažai jėgų?

Galbūt, geriau tegul jie lekia
Per mėlyną žydrynę – lyg tavas akis?
Tu nori laužo, o ne žvakės?
Bet juk eikliausio žirgo nieks nesulaikys.

Nebent... jis pats norėtų balno.
Tad tu viliesi – kada nors taip atsitiks –
Priglausi prie kaktos jam delną
Ir žirgas prunkš, ir amžiams tavo pasiliks.
...................................................................

Vilnim plaukai banguoja vėjyje –
Mergaitė ant raudono kalno.
Sau žirgą jau seniai atspėjo,
Bet akimis kol kas jį gano...