Jau taip seniai, jau taip ilgai
Aš veidą Tavo bemačiau –
Į krantą virstančias bangas
Ir vėją, draskantį bures.

Norėčiau būti jūreiviu
Ir laivą, skrodžiantį Tave,
Vairuot per vandenis plačius
Be aisbergų ir be uolų.

Tegul sustos, tegul pašauks
Ir vėlei veidą išvanos
Sūri - stipri Tavo banga
Iš sapno kels – pašauks mane.

Juk aš – sudužęs laivas krantuose.
Tie toliai Tavo mėlyni
Paliko vien tik širdyje,
Be uosto Tavo glėbyje.

Kančia. Kančia. Ir vėl kančia,
Kad pasiliko meilė širdyje.
Šiandien mylėti žodžiais maža.
Aplink Saharos dykuma.