Nežinau,
             gal kad jau naktis,
Kad žemę puošia
              patalas žiemos.

O gal kad šalta
              ir niūru,
Kai vėjas
              žaidžia medžių šakomis.

Kažko vis trūksta,
              vis neranda
Bemiegę naktį
              laukianti širdis.

Lyg audros,
              jūroj blaškos,
Paklydusiom mintim
              ir tolsta.

Tamsos platybėj
             mažytės žvaigždės,
O svajos veja
             viena kitą.

Ištirpo mintys laukime.

Tebus klaida, nusivylimas.
Nostalgija:
            nepaliesta
            nepabučiuota
            nepamylėta...