Paslydau į pavasario purvyną.
Burnojau, keikiau, iškoliojau...
O jis man šlapdriba atsidėkojo
Ir juodu debesiu grūmojo.

Apsivaliau ir eisiu sau toliau.
Deja, ant laiptų parklupau.
Išsisukau aš koją, rankos pirštą
Ir tyliai skausmą nurijau.

Vėliau man buvo dar geriau.
Savam kely Tavęs neberadau.
Tylėjau, neverkiau, vaitojau,
Tavęs daugiau nebemačiau...