Jaunystėj skubame išskristi paukščiais.
Be širdgėlos paliekame namus.
Žydrų padangių neregėti aukščiai
Vilioja kuo plačiau išskleist sparnus.

Kalnai, bedugnės, jūros nebraidytos
Ir jokio noro nėr pažvelgt atgal -
Dar tiek kelių, dar tiek neišbandyta,
Širdis ir protas dar nešaukia... gal?

Bet metams bėgant ta diena ateina,
Suvirpa klausimas tylus širdy.
Vėl norisi išgirst vaikystės dainą,
Vėl saugiai pasijust mamos glėby.