Mažytę mokė:-
\"Eik tiesiu keliu,
Šalikelės prie gero neveda\".
Ir aš klausiau.

Jaunystės vėjo, ryžto kupina
Skridau  be posūkių,
Be kryžkelių-
Vis tiesiai.

Ir niekur nesustojau
Pamąstyt,
O gal ne visada ir tiesūs
Keliai į laimę veda?

Dabar jau neskubu,
Nereik primerkt akių,
Nes vėjo to nebėr.

Žiūriu plačiai,
Su gailesčiu žiūriu,
Kad daug ką praradau
Tiktai todėl,
Jog mano kelyje nebuvo
Kryžkelių.