Ryto žaroj pragysta paukščiai...
....................................................
O Meilė -
Paskandinta toliuos vandenų.
.....................................................
Nugairintu, tamsiu veidu žvejys
Įmerkia tinklą...ir kantriai laukia...
Saulė nardo tarp bangų.
O mintys plazda ant sparnų žuvėdrų!
Ir žvilgsnis dingsta...link krantų!
.....................................................
Jis meldė jūros Dievą: tik - laimikio...
.....................................................
Ištraukęs tinklą, žvelgė
Nuostabos žvilgsniu...
Kas čia?....
Laimikis ar Neptūno pokštas?
Apaugusi maurais, švytėjo Meilė...
Kaip smiltis kriauklėj ,virtusi perlu!
.......................................................
O Dieve,
Kuo užrūstinau Tave?
Ar to meldžiau!?...
.......................................................
Viena, kaip karalienė raizginiuos tinkų
Ilgai ji laukė...palikta visų...
Nedrąsiai rankom paliesta.
Baisu!!!
Išmesiu : svarstė žvejys...
Debesų rūku...jau vėjas nešė aidą,
Prakeiksmą Dievų:
Meldei - gavai !
Turėk dabar!
Pagarbiai saugok ir nesmerk !
Tai dovana Dievų!
Laimikis retas, iš tiesų!
.........................................................
Lėtai...kaip niekad atsargiai,
Išpainiojęs iš maurų, raizginių,
Žvejys, pajutęs paslaptingą Meilės galią,
Apgaubtą paslapties šydu...
Patraukė akmenų grįstu taku
Namų link -
Apkerėtas skirtu likimu!
........................................................
Sušildyta namų ugnelės...
Prakalbo  Meilė...
Nelauktu balsu...
,,Tu nebijok žvejy...palauk...
Prisijaukink...širdim priglausk!
Nesitikėjai...juk manęs geidei,
Tik - laimikiu mane kvietei!
Juk pamiršai, kadais manei,
Kad paskandinęs - amžinai,
Pamirši kuo buvai,
Juk apgavai,
Save pasmerkęs užmaršty buvai!
Aš juk tava...ir vis gyva...
Nors metai paslėpė mane dugne...\"
.........................................................
Prisiminimai slinko...ir sapnu
Pažadino geismų gaisru....
Tai Tu !?
O , Meile, man atleisk - meldžiu...!
.........................................................
Širdis , pavirtusi akmens luitu:
Gyveno vien tik - laukimu...