Iš aukšto rudenio dangaus
Bekrintantį sidabro blyksnį
Aš sugavau ir apsvaigau
Kaip panašu į tavo žvilgsnį
Kurs vėrėsi žaizda į sielą kritęs
Liepsnojančia viltinga neramia
Bet šarma išbalęs rytas
Gėla nutvilko net sapne
Sugautą blyksnį rudenio dangaus
Aš įteikiu sapnų mergaitei
Šis blyksnis iš pasaulio įstabaus
Ne sapno kerinčių akių
Kurį tariau esu perskaitęs
Nemaldomoj tėkmėj dienų troškių
Kurį o siaube išbarstęs ir iššvaistęs