Gaudžiau vėją laukuos
Pakerėta
Parkritau ir verkiau
Praregėjus
Iki vakaro tyro, vėlyvo
Iki saulės šviesos
Pradingimo.
Skaudžiai draskė mintis
Supratimo
Kad, vijausi apakus
Laukimo
Vėjo šėlsmą girdėjau,
Jutau
Širdies balsą krūtinėj
Slėpiau.
O gūdi ir tyli
Tamsuma
Pylė tiesą skausminga
Srove,
Kaip išdeginta  žemės
Pluta,
Prabudau sulig ryto
Vėsa.
Ir apnuoginta mano
Žaizda
Degė, gaudė rytine
Žara,
Vėjas plaikstė ir smėlio
Lava,
Juokės, degino -aš
Pakirsta.