Kai manęs neliks – nors vieną sykį
Tu sustosi tarsi nejučia
Ir mane šešėly pamatysi -
Švies naktis vilkolakio delčia.
Pagalvosi: neramiai dunksnoja
Įkyrokas prietemos lietus –
Bet tai aš vartysiuos Tau po kojom,
Vos paliesdama malda padus.
Ryt laimingas, apkabinęs meilę,
Tu su ja klajosi palengva.
Krisiu žemėn panarinus  galvą,
Vėl numirus ir užkasama.
Bus ir taip -  įsukus laimės valsui
Palytėsi sruogas jos juodas –
Aš išblyškus Tau pasivaidensiu,
Priekaištaudama, kad nebėra manęs.