Prisimenu, kaip kitados
Aš laukdavau Tavęs prie lango,
Kartodama žodžius maldos,
Akis pakėlusi į dangų.

Kad baigtųsi greičiau diena
Ir pasirodytų mamytė,
Krepšely duona nešina
Ir pasakytų man:,, Saulyte,

Aš sugrįžau, mes vėl kartu
Miegok, paglostysiu galvelę. “
Taip gera buvo ir ramu,
Bet baigės žemėj tavo kelias.

Tik iš dangaus lietaus lašais
Suvilgai švelniai mano skruostus,
Man laiškus žvaigždėmis rašai
Ir saulės spinduliu paglostai.

Tu išėjai visiems laikams,
Palikusi mane prie lango.
Ko lauksiu, pasiguosiu kam,
Kam beištarsiu vardą brangų?