Tą naktį buvome be kaukių ir be grimo
Ir naktį tą sakei švelnius žodžius.
Tą naktį mūsų kalbos greit nurimo,
O gal šventa aistra užvaldė mus?

Už lango pūtė šaltas šiaurės vėjas
Ir kažin kas dainavo naktį tą.
Bet nei dainų, nei vėjo negirdėjom,
Nes degė mūs ugnis nepaliesta.

Bet nieko neatsimenu iš tos nakties:
Kodėl ir kas tada mus pastūmėjo?
Tik vieno neištrinsiu aš išties-
Karštos lyg sapnas nuodėmės.