Vakaras. Tylu.
Einu lauku,
Tyla spengia mano ausyse,
Toks vakaras žvaigždėtas,
O aš čia viena.
Įsiklausiau į tylą -
Ir išgirdau
Varpų gausmą tolumoj
Jis gaudė neilgai,
Nes melodingai mano vardą šaukė.
Tai jis! Sušukau minty.
Kūną mano pagaugai nuėjo,
Surakino  skausmas...
Nejau jo balsas dar ilgai mane kamuos?
Nebyliai aš tariau.
Vakaras- jis buvo stebuklingas,
Tai ne jis teiravosi manęs,
Tai vėjas
Skausmo pančiai pamažu
Atleido vadeles,
Mano mintys ir kūnas vėl buvo laisvi.
Galėjau mąstyt-
Ir supratau, kad meilė
Kaip vėjas jauti- bet nematai.